Baigiamieji magistro darbai

2007-2009 metų KTU Medijų filosofijos studentų darbai

1. Galia ir jos reiškimosi būdai virtualiose bendruomenėse (Dagnė Armonaitė)
   • Tyrimo problemą galima formuluoti taip: kaip galios fenomenas skleidžiasi šiuolaikiniame naujųjų technologijų pažangos užvaldytame socialiniame kontekste ir kokia jo įtaka virtualioms bendruomenėms bei jose reprezentuojamam tapatumui?
     Darbo tikslas — ištirti, kaip besikeičiančios socialinės, kultūrinės, ekonominės aplinkybės transformuoja pamatinių sąvokų — bendruomenės, individualumo, realybės, erdvės, vertybių percepciją.
2. Technologinių medijų estetika šiuolaikiniame atkuriamojo garso mene
3. Theodor Nelson hiperteksto medijos samprata
4. Technikos iracionalumas
5. Individo ir visuomenės santykis lietuviškoje tinklaveikos visuomenėje
6. Manipuliavimo technologijos: realybės šou projektai
7. Lietuvių vaikų periodika ir virtuali bendruomenė
8. Medijos — tarp sportininko ir žiūrovo
9. Kalbos ir patyrimo santykis (Inga Mitkutė)
   • Šis darbas iš esmės yra bandymas patirti kalbos dėsnius, kurie apima daugybę aspektų ir todėl būtų galima daugybe būdų mėginti atsakyti į pagrindinį klausimą „kas yra kalba?“. Vis dėlto, man pavyko nukreipti savo tyrinėjimą konkrečiau: ar įmanoma patirtį, jausmą, išgyvenimą — nekalbinius dalykus — perteikti per kalbą kitam? Jei galima, kaip tai vyksta? Jei ne arba ne visai, kas gali būti perteikiama kalba? Išryškėja skirtumas tarp tuščios kalbos ir kalbos, kurioje „kažkas glūdi“. Mane labiausiai domina patirties ir kalbos santykis.
10. Televizijoje formuojamas moters įvaizdis, jos vaidmenys, pateikimo formos
11. Erdvės vaizdavimas plokštumoje (Arūnė Ščiupokaitė)
    • „Erdvės vaizdavimo plokštumoje“ tema apima žmogaus vizualinio suvokimo problemą vaizduojamajame mene. Šio darbo tikslas — apibrėžti erdvės vaizdavimo plokštumoje ir jos suvokimo santykį vaizduojamojo meno kūrinuose.
12. Virtualios tikrovės raiška televizijoje
13. Rašto ir spaudos įtaka moderniųjų tautų su(si)formavimui (Dovilė Žaldarytė)
    • Įvairios nacionalizmo teorijos, analizuodamos moderniųjų tautų atsiradimą, dažniausiai gilinasi į įvairius istorinius, politinius, socialinius ar kultūrinius procesus, juose ieško įvairių šio savotiško „fenomeno“ atsiradimo dėsningumų bei priežasčių. Žiūrint į tokią nacionalizmo teorijos kryptį medijų teorijos požiūriu, galima pastebėti, jog šiuose tyrinėjimuose į dėmesio lauką patenka daugiausiai vakarietiškos civilizacijos istorinis, kultūrinis, socialinis turinys, tačiau ignoruojama jos išskirtinė forma. Ignoruojant formą, jos stiprų poveikį tiek bendruomenei, tiek atskiram individui, neatkreipiamas dėmesys į išskirtinę žmogaus, kaip individo, reikšmę tiek moderniojoje ideologijoje, tiek apskritai visoje vakarietiškoje civilizacijoje. Šiame darbe siekiama į nacionalizmo arba moderniųjų tautų su(si)formavimo procesą pažvelgti nauju — medijų teorijos aspektu.
14. Etika, oralinė kultūra ir graikiškoji tragedija

2005-2007 metų KTU Medijų filosofijos studentų darbai

1. Pozityvistinės ir hermeneutinės meno filosofijos sankirta (Darius Kilinskis)
   • Pozityvizmas, hermeneutika — kas jie ir kuo skiriasi? Kaip pozityvistiškai ir hermeneutiškai suprantamas menas? Pagaliau, medijų filosofija — kurią iš šių koncepcijų ji labiau primena?
2. Reklama naujosiose medijose (Giedrė Vilkaitė)
   • Analizuojant reklamą filosofiniu aspektu, pagrindinis šio darbo tikslas — išsiaiškinti, kokį turinį perduoda ir kokius vaizdinius „piešia“ reklama vartotojo sąmonėje, kokias ir kieno realybes pratęsia, o gal konstruoja, ką nurodo, o gal slepia reklamos tikrovė naujųjų medijų kontekste.
     Darbo problematika siejasi su įprasto pamatinės ir subtikrovės (virtualios tikrovės) santykio — pavaldumo santykio — transformacija į vienarūšę, tolygią įvairių pavidalų samplaiką naujosiose medijose: nereflektuojamą ir ediferencijuojamą. Šiandien viena iš naujųjų medijų formų — reklama — skatina savitą narkotišką sociumo apskritai ir kiekvieno jos individo atskirai būseną (plg., McLuhano narkotiškumo sąvokos vartoseną).
3. Laiko patyrimas medijose (Diana Vilkelionok)
   • Šio darbo tikslas — išanalizuoti medijų įtaką laiko patyrimui bei įsisąmoninimui. Todėl tyrinėjimo objektą galima nusakyti kaip laiko patyrimo ypatumus, atsirandančius dėl įvairių medijų įtakos žmogiškajai patirčiai.